2011 m. gruodžio 9 d.
10:30 - 15:30 val. pirmoji konferencijos diena
Konferencija atidaryta Šiaulių universiteto bibliotekoje. Dalis konferencijos pranešimų padaryti Edukologijos fakultete.
2011 m. gruodžio 12-16 d.
Konferencija tęsiasi virtualioje erdvėje. Nutolę konferencijos dalyviai turi galimybę peržiūrėti pranešimų pateiktis, straipsnius, pateikti klausimus pranešėjams, pateikti savo nuomonę nagrinėjamu klausimu.
Peržiūrai spausti dominančio pranešimo pavadinimą.
Peržiūrai spausti dominančio pranešimo pavadinimą.
Pranešimai
Aušra Kazlauskienė INOVATYVIOS STRATEGIJOS UGDYTI MOKINIŲ MOKYMĄSI MOKYTIS: NUO TRADICINIO LINK SAVIVALDAUS MOKYMOSI
Lietuvos Respublikos mokykloms, vykdančios bendrojo lavinimo programas, kyla problemų: ugdymo turinys labiau orientuotas į žinias ir mokinių akademinių gebėjimų ugdymą; stokojama netradicinių ugdymo formų, skatinančių mokymosi proceso lankstumą ir sąveiką su gyvenimo praktika; pasigendama mokyklos bendruomenės narių (mokytojų, mokymosi visą gyvenimą sistemos administracijos darbuotojų, tėvų (globėjų, rūpintojų ir kt.) kompetencijų mokinių mokymosi proceso valdymo srityje ir ypač realizuojant savivaldaus mokymosi bei į inovatyvius sprendimus orientuoto ugdymo filosofiją. Vykstant sparčiai ekonominei kaitai, vis labiau akcentuojant žinių visuomenės svarbą, keičiasi reikalavimai šiuolaikinei švietimo sistemai. Ji turi tapti atvira, susieta su gyvenimu, rengianti laisvą, kūrybišką, gebantį mokytis visą gyvenimą žmogų. Dabartiniuose pagrindiniuose švietimo dokumentuose, pabrėžiančiuose mokyklų veiklos ateities perspektyvas, orientuojamasi į mokymosi paradigma pagrįstą mokytojo veiklą. Ji labiausiai realizuojama savivaldaus mokymosi (self-directed) sistemoje, kai mokinys pats planuoja savo mokymąsi, numato reikalingas priemones, kitas sąlygas, tikrinasi pasiektus rezultatus, apmąsto savo pažangą.
Pranešimo problematikos atskaitos taškas – daugiau nei prieš dešimtmetį profesoriaus B. Bitino išsakytas nerimas, kad stokojant aiškios ir tvirtos pedagoginės pasaulėžiūros, visuomenei gresia pavojus nebeįžvelgti ugdymo idealo, kas realioje ugdymo praktikoje skatintų kelti tik artimiausius tikslus, visai atsisakant konceptualių galutinių. Atlikta išsami pastaraisiais dešimtmečiais patvirtintų švietimo dokumentų analizė rodo, kad panašaus pobūdžio nuogąstavimai turi pagrindą: daugeliu atvejų strategiškai reikšminguose dokumentuose nelieka aiškios ribos tarp įvairiai formuluojamų ugdymo tikslų ir jiems pasiekti keliamų uždavinių. Pranešimo autorė siekia apibrėžti laikmečio aktualijas atliepiančius ugdymo tikslus ir šiuo metu vyraujančią jų kėlimo situaciją.
Gebėjimas mokytis mokymosi visą gyvenimą kontekste suvokiamas kaip vienas svarbiausių švietimo tikslų ir esminių laukiamų rezultatų. Mokymasis mokytis suprantamas kaip asmens noras ir pasirengimas imtis naujų užduočių, gebėjimas kontroliuoti pažintinius ir emocinius procesus mokymosi metu ir taikyti įgytus gebėjimus įvairiuose kontekstuose. Tai ypač svarbu mokytojui, kuris turės ugdyti šią savo mokinių kompetenciją.
Šiuolaikiniame pasaulyje vyksta žmogiškųjų išteklių ugdymosi metodų pokyčiai. Globalizacijos procesai keičia dabartinio ugdymo, kuris vis labiau įsilieja į rinkos santykius, sampratą. Radikalūs pokyčiai šalyje turi įtakos žmogaus socialiniam gyvenimui. Reikalingi modernūs, inovatyvūs metodai tobulinti asmens vidinį potencialą. Vienas iš jų – koučingas (angl. coaching) – sudaro sąlygas realizuoti savo potencialą, savarankiškai, atsakingai priimti sprendimus įvairiose gyvenimo situacijose, prognozuoti jų padarinius. Koučingas ugdant mokinius – iš esmės nauja mokymo forma, kuri siekia tikslų naudodama vidinį potencialą, pažangios plėtros strategijas, gauti rezultatus, kurti ir tobulinti būtinus įgūdžius ir gebėjimus.
Informacinių technologijų skvarba į kiekvieną gyvenimo sritį naujus iššūkius kelia ir švietimo sistemai. Mokytojas jas taiko ugdymo procese, siekdamas modernizuoti ir tobulinti, kitaip organizuoti mokymą ir mokymąsi, kitaip pateikti mokomąją medžiagą ir t. t. Įvairiapusiškai šioms kompetencijoms ugdyti puikiai tinka sąveikioji Smart board lenta. Jos pagalba galima organizuoti įvairaus tipo pamokas, galima valdyti kompiuterio programas, atlikti įvairius veiksmus ekrane, klausyti garso įrašus, stebėti paruoštą užduotį ir ją spręsti, daryti pamokų ar pamokų fragmentų įrašus ir kita.
Pranešimas kalbama apie chemijos mokymosi turinio tobulinimo pagrindinėje mokykloje paieškas, naujas vizualizavimo priemones ir didaktinį žaidimą, skatinantį mokymosi turinio įsisavinimą atrandant sistemą ir struktūrą. Autorių nuomone, papildomas vizualizavimas ir aktyvus, probleminis mokymosi procesas sudaro sąlygas mokiniams mažesnėmis laiko sąnaudomis teigiamų emocijų fone „atrasti“ periodinės lentelės sudarymo taisykles. Pristatoma metodinė priemonė ir jos taikymas. Taip pat pateikiami veiklos tyrimo rezultatai, leidžiantys kelti hipotezes apie naujos priemonės veiksmingumą.
Pranešime analizuojamos bendrojo lavinimo mokyklos 11-12 klasių mokinių biologijos mokymo(si), pasitelkiant elektroninio mokymo(si) elementus, formos ir jų perspektyvos teikiant kokybiškas paslaugas, plėtojant socialiai tinkamą, visiems prieinamą švietimą, sudarant sąlygas mokytis nepriklausomai nuo gyvenamosios vietos, amžiaus ir sveikatos būklės. Pranešime analizuojamos e.mokymo(si) problemos.
„Aš visada pasirengęs mokytis, bet ne visada man patinka, kai mane moko" (Winston Churchill). Šiuolaikinis ugdymo procesas reikalauja diegti aktyvius, savarankiškumą ir kūrybiškumą skatinančius metodus. Projektinis darbas – vienas iš būdų mokiniams tapti aktyviais šios veiklos dalyviais, o gausėjant informacijos šaltinių įvairovei mokytojas tampa ne žinių perteikėjas, bet vaikų konsultantas. Daugumai mokinių patinka, kai mokymas tampa mokymusi ir patys yra atsakingi už savo veiklą ir rezultatus. Projektine veikla gilinamos ne tik dalyko žinios, bet ir plėtojama tarpdalykinė integracija.
Pranešėja aktualizuoja šiuolaikinių vaikų, ypač miesto, nutolimą nuo gamtos, lyginant su ankstesnėmis kartomis. Tai veikia ne tik jaunosios kartos mąstyseną, bet ir sveikatą. Socialinis veiksnys ne mažiau svarbus. Botanikos sodų paskirtis yra kaupti dokumentuotas gyvų augalų kolekcijas, atlikti mokslinius tyrimus, saugoti ir demonstruoti augalus, o svarbiausia – vykdyti edukacinę veiklą.
Pranešėja analizuoja mokinių mokymosi galimybes muziejaus aplinkose, kai edukacinių veiklų metu tyrinėjant, atrandant įgyjama naujų žinių ir patirties. Naudojant įvairias ugdymo formas ir metodus, atitinkančius moksleivio amžių ir poreikius, mokantis smagiai, kūrybiškai, skatinama vaikų saviraiška ir motyvacija. Pedagogų apklausos rezultatų pagrindu pranešėja analizuoja pedagogų ir mokinių domėjimąsi muziejuose vykdoma edukacine veikla, naudojimosi teikiamomis edukacinėmis paslaugomis motyvus.
Pranešime pristatomi tarptautinio lyginamojo tyrimo, vykdomo Šiaurės ir Baltijos šalyse, pirminiai rezultatai, grįsti apklausos Lietuvoje duomenimis. Tyrimu siekiama atskleisti būsimų pradinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogų gebėjimą identifikuoti gyvenamosios aplinkos augalus ir gyvūnus bei tokių gebėjimų ugdymosi poreikį. Be to, išryškinami bendrąjį išsilavinimą įgijusių jaunuolių, pasirinkusių socialinių mokslų kryptį, gebėjimai pažinti augalus ir gyvūnus.
Norint, kad mokinys susidomėtų mokomuoju dalyku, mokytojui reikia pat juo domėtis. Pradėti mažus darbus, o padaryti didelius. Kiekvienas mokinys turi daugybę idėjų, tik reikia sudaryti sąlygas jas įgyvendinti.
Taisykles ne primesti mokiniams, o leisti susikurti patiems. Mokytojo darbas priklauso nuo tinkamo psichologinio, teorinio ir praktinio pasirengimo.
Taisykles ne primesti mokiniams, o leisti susikurti patiems. Mokytojo darbas priklauso nuo tinkamo psichologinio, teorinio ir praktinio pasirengimo.
Pranešėja analizuoja matematikai gabių vaikų ugdymo problematiką, pristato kokybinio tyrimo rezultatus, grįstus pedagogų patirtimi, atskleidžia matematikai gabių vaikų ugdymo ypatumus.
Šiuolaikinė demokratinė mąstysena kuria naujus socialinius idealus, vienas jų – visuomenės multikultūros idėja. Lyginant su užsienio mokslininkų atliekamais tyrimais, galima teigti, kad Lietuvoje tarpkultūrinio moksleivių ugdymo problematika nepakankamai išplėtota. Nors išryškinama daug krypčių, tačiau tyrimuose pasigendama socialinės dimensijos aiškinimo. Straipsnyje aptariama Lietuvos švietimo kaita bei tarpkultūrinio ugdymo situacija užsienio šalyse. Analizuojama pedagogų nuomonė apie tarpkultūrinio ugdymo Lietuvos švietimo sistemoje plėtojimo sąlygas.
Anot pranešėjos, meninis ir kultūrinis ugdymas labai svarbūs viso ugdymo pažangai, ypač nūdienos informacinėje visuomenėje. Savita Šiaulių Gegužių progimnazijos dailės mokymo patirtis, kai kryptingo meninio (dailės) ugdymo programa mokykloje įgyvendinama jau bemaž keturis dešimtmečius. Dailės mokymas – neatsiejama neformaliojo vaikų švietimo programos ,,Meno sodas“ (realizuojama nuo 2009 m.), dalis. Numatytos pagrindinės kryptys, kurios skatina mokytoją siekti, kad mokiniai taptų kūrybiškesni, suvoktų, kad kūryba – ne vien meninė veikla, o įgyti gebėjimai puikiai pritaikomi įvairiose gyvenimo srityse.
Daiva Stakvilevičienė DAILĖS MOKYMAS IR KŪRYBIŠKOS ASMENYBĖS UGDYMAS
Tekstilė – gilias šaknis turinti neatskiriama lietuvių sociokultūrinio gyvenimo dalis. Jai pradinėje mokykloje ugdymo procese turėtų tekti svarbus vaidmuo, tačiau kyla klausimas, ar taip yra? Tekstilės darbų pamokos palankios vaikų kūrybinei raiškai, tačiau iš patirties žinome, kad ne visuomet išnaudojamos jų teikiamos galimybės, nes daug ką lemia tėvų finansinės galimybės, pedagogų kompetencijos, skiriamas laikas pamokoms pasirengti, metodinės literatūros stoka.
Mokykla kaip ugdymo institucija turi atlikti visuomenės užsakymus, pagal kuriuos ji yra įpareigota mokymo ir ugdymo metodais bei priemonėmis ruošti mokinius tolesniam gyvenimui. Šiandien aktualios švietimo problemos, ypač mokinių ugdymo klausimais, taip pat priežastys, suformuojančios pradinių klasių mokinių muzikos mokymo ir mokymosi motyvaciją, ir lėmė pranešimo aktualumą.
Vienu iš pedagogo veiklos prioritetų tampa gabių ir talentingų vaikų pastebėjimas ir įvertinimas laiku, kad jų kūrybiškumas nebūtų slopinamas poreikio neišsiskirti iš visų. Mokytojas turi puoselėti kiekvieno mokinio kūrybiškumą, atsižvelgdamas į jo poreikius, polinkius, gebėjimus ir visuminę asmens raidą. Daugelis vaikų yra kūrybingi, bet dėl netinkamo auklėjimo ir mokymo šio gebėjimo neugdo. Pranešėja aptaria kūrybiškumo sampratą ir jo ugdymą, remdamasi savo mokyklos pedagogų veiklos pavyzdžiais.
Švietimo reformos siekiamybė – mokykla kaip asmenybės ugdymo(si) vieta, o ne vien žinių perteikimo institucija. Mokytojui keliamas svarbus uždavinys – harmoningų gamtos ir mokinio santykių formavimas. Pilnavertis gamtos pažinimas sunkiai įgyvendinamas per pamokas, net jeigu vaizdinės medžiagos bazė ir gera. Pamokos būna sausos ir neįdomios, dažnai atstumiančios ir nepatraukia mokinių dėmesio. Išeitis – „pamokos“ gamtoje. Pranešėja dalijasi pamokų organizavimo artimiausioje gamtinėje aplinkoje pedagogine patirtimi. Jas autorė vadina žmogaus ir gamtos pamokomis.
Mokykla rengia žmogų gyventi visuomenėje bei sparčiai kintančiame pasaulyje. Kiekvienam (jau ir pradinių klasių mokiniui) būtinas ekonominis raštingumas. Mokydamiesi ekonomikos, vaikai įgyja naujų socialinių ir kultūrinių gebėjimų, savarankiškumo. Ekonomikos mokymas jau pradinėse klasėse praplečia mokinio žinias, įgytas matematikos, pasaulio pažinimo pamokose. Tobulina jo gebėjimą mokytis veikliai, su ekonomika susitinkant asmeniškai. Mokiniai, nagrinėdami realias gyvenimo situacijas, ugdosi ekonominį mąstymą, įgyja elementarių ekonomikos žinių.
Pranešime aktualizuojama mokinių projektinės veiklos, bendrųjų programų ir šiuolaikinių informacinių bei komunikacinių technologijų panaudojimo dermės problematika tarptautiniame kontekste, remiantis pasaulyje populiaria kvalifikacijos tobulinimo programa Intel@Teach Essentials, šiuo metu vienijančia per 10 milijonų bendrojo lavinimo mokyklų pedagogų visuose kontinentuose. Programos turinys grįstas šiuolaikine ugdymo samprata, visų dalyvaujančių šalių pedagogų gerąja patirtimi bei informacinėmis ir komunikacinėmis technologijomis. Keliami programos įgyvendinimo Lietuvoje aktualumo klausimai.
Pristatomo tyrimo atspirties taškas – realioje ugdymo praktikoje ryškėjanti ugdymo turinio sampratos siaurinimo tendencija. Siekiant aktualizuoti šią problemą, straipsnyje tikslinamos esminių ugdymo sąvokų – mokymas, auklėjimas, lavinimas, formavimas – sampratos, jų tarpusavio ryšių analizės pagrindu atskleidžiama prusinimo sąvokos vieta ugdymo sąvokų sistemoje.
Pranešėja aptaria mokinių kūrybiškumo skatinimą projektine veikla, pasitelkiant modernias informacines technologijas. Vaikų įtraukimo į problemas sprendžiančius tyrinėjimus bei kitas prasmingas veiklas patirtis iliustruojama mokomojo projekto “Mūsų amatai ir tautodailė” pavyzdžiu. Informacinės technologijos natūraliai integruojamos į mokymosi procesą projektinėje veikloje.
Pranešėja pristato Lietuvoje dar neatrastą galimybę panaudoti šiuolaikines IKT gamtamoksliniame bei aplinkosauginiame ugdyme, pasitelkiant Lenkijos, Didžiosios Britanijos, Vengrijos, Vokietijos, Slovakijos, Norvegijos pedagogų ir ekologų vykdyto Comenius projekto BEAGLE metu sukurtą ir nemokamai siūlomą naudotis edukacinę platformą, pasiekiamą internetu. Šiuo metu gamtos sezoniškumo reiškinius, stebėdami medžius, fiksuoja ir lygina 488 mokyklų, 950 klasių mokiniai iš 18 Europos šalių. Pranešėja pristato edukacines galimybes, remdamasi savo mokinių patirtimi.
Nelaimingi atsitikimai ir traumos, ypač automobilių keliuose, vadintini nacionaline nelaime. Daugelio jų priežastis – ne transporto priemonės gedimas ar nekokybiški keliai, bet neadekvatus eismo dalyvių elgesys. Straipsnyje pateikiama pasaulyje ir Lietuvoje vykdytų vaikų saugaus eismo mokymo tyrimų rezultatų ir rekomendacijų apžvalga, saugaus eismo kompetencijos bei jos ugdymo sampratos, teorinis pagrindimas ir didaktinės nuostatos.
Stendiniame pranešime pateikiami aktyvių ir interaktyvių mokymo(si) metodų naudojimo(si) užsienio kalbos (rusų) pamokose ir popamokinėje veikloje pavyzdžiai. Dalijamasi asmenine patirtimi panaudojant aktyvius mokymo(si) metodus: projektinį, vaizdinį, minčių lietų, darbo grupėse, darbo poromis, interaktyvaus diktanto, klaidų taisymo (panaudojant internetą), interviu, virtualų, meninės raiškos.
Šiais mokslo metais, t.y. per tris mėnesius, Šiaulių V. Kudirkos pagrindinės mokyklos 5-10 klasių mokinių vaizduojamosios dailės darbai pristatyti ir įvertinti dvylikoje konkursų ir keliose mokslinėse konferencijoje Lietuvoje gavo padėkas už dalyvavimą. Surengta viena grupinė kūrybinių darbų paroda mokykloje, viena mokytojų sveikinimo akcija, kuriai panaudoti mokinių dailės darbai. Vaikai dalyvavo kultūrinėje, meninėje, pažintinėje „Tolerancijos dienoje“, kurios metu ugdė kūrybinius gebėjimus.
Šiandieninėje edukacijoje akcentuojamas vaiko ugdymas(is) netradicinėje aplinkoje, organizuojant formalią ir neformalią veiklą per patirtinį mokymą(si). Mokymo(si) aplinka turėtų būti kūrybiška, skatinanti mokinių mąstymo lankstumą, sudaranti sąlygas įžvelgti, pastebėti problemas, mąstyti, eksperimentuoti. Tokių galimybių suteikia Šiaulių universiteto Edukologijos fakulteto gamtos muziejus, kuriame palanki aplinka pažinti gyvąją ir negyvąją gamtą. Pranešime apžvelgiama šio muziejaus paskirtis, funkcijos, nauda ugdymo(si) procesui, atsiradimo istorija, eksponatai, siūlomos edukacinės programos, pateikiama lankytojų geografija.
Edita Musneckienė MENINIS UGDYMAS MULTIKULTŪRALIZMO KONTEKSTE
Šiuolaikinio meninio ugdymo koncepcijose reikšmingą vietą užima multikultūrinis ugdymas, kurio tikslas ugdyti kultūrinę savivoką, toleranciją, supratimą apie kultūrinę įvairovę. Menas yra viena iš priemonių tarpkultūriškumui plėtoti. Pranešime aptariama multikultūrizmo samprata ir raiška meniniame ugdyme, pateikiama pavyzdžių kokias būdais plėtojamas multikultūrinis ugdymas meno pamokose, diskutuojama meninio - multikultūrinio ugdymo aktualijos Lietuvos mokykloje.
Edita Musneckienė MENINIS UGDYMAS MULTIKULTŪRALIZMO KONTEKSTE
Šiuolaikinio meninio ugdymo koncepcijose reikšmingą vietą užima multikultūrinis ugdymas, kurio tikslas ugdyti kultūrinę savivoką, toleranciją, supratimą apie kultūrinę įvairovę. Menas yra viena iš priemonių tarpkultūriškumui plėtoti. Pranešime aptariama multikultūrizmo samprata ir raiška meniniame ugdyme, pateikiama pavyzdžių kokias būdais plėtojamas multikultūrinis ugdymas meno pamokose, diskutuojama meninio - multikultūrinio ugdymo aktualijos Lietuvos mokykloje.